Legendos ir mitai apie tibetietiškus skambančius dubenis

Daugelis yra girdėję apie harmonizuojantį Tibetietiškų skambančių dubenų vibracijų poveikį. Jie vis dažniau pasitelkiami meditacijose, dvasinėse praktikose bei terapiniais tikslais. Nėra pagrindo abejoti teigiamu skambančių dubenų poveikiu, tačiau tikrai neverta tikėti visomis juos lydinčiomis legendomis bei mitais.

Šiandien Tibetietiški skambantys dubenys laikomi budizmo kultūros dalimi, tačiau jų istorija siekia kur kas senesnius laikus. Vis tik, ne nuostabu, kad senoji istorija nugrimzdo užmarštin, nes skambančių dubenų svarba budistų vienuolynuose yra išties išskirtinė. Jų reikšmė religiniuose ritualuose buvo tokia didelė, kad vienuoliai buvo įsitikinę, kad per dubens skleidžiamas vibracijas plinta medituojančio Budos energija. Svarbiausias vienuolyno skambantis dubuo gerbtas lyg švenčiausia relikvija. Buvo tikima, kad jis jaučia prisiartinusio asmens sielos tyrumą. Žmogus, kurio karma labai užteršta, negalėdavo su dubeniu išgauti jokio garso. Dubens skambėjimą sutrikdyti galėjo ir netoliese esantis piktavalis žmogus – tuomet garsas buvo duslesnis arba itin neharmoningas. Savo ruožtu, paėmus lazdelę švarios karmos žmogui, dubens garsas būna ypač darnus ir galingas. Klausant taip stipriai skambančio dubens galima pasisemti išminties, lyg klausant išminčiaus pamokslo.

Tiesą sakant, nelabai korektiška skambančius dubenis vadinti ir Tibetietiškais, nes jie buvo paplitę kur kas platesniame Himalajų kalnų regione, apimančiame Indijos, Butano, Nepalo ir Tibeto teritorijas. Šiandien dėl sudėtingos politinės situacijos Tibete, beveik visi skambantys dubenys savo kelionę į Vakarų pasaulį pradeda Nepalo sostinėje Katmandu. Čia telkiasi dauguma gamintojų bei senųjų dubenų perpardavinėtojų. Beje, metalą nėra sudėtinga dirbtinai „pasendinti“, todėl reikia nemažai patyrimo bei išmanymo, norint įsigyti originalų ilgą istoriją turintį skambantį dubenį, o ne tik „senoviškai“ atrodantį daiktą.
Augantis skambančių dubenų poreikis sudarė prielaidas ne tik senųjų dubenų imitacijų atsiradimui, tačiau ir specialiai Vakarų rinkai sukurtų mitų paplitimui. Daugelis pardavėjų kartoja legendą apie skambančių dubenų gamyboje naudotus septynis metalus, kurie atitinka septynis dangaus kūnus: auksas (Saulės metalas), sidabras (Mėnulio metalas), varis (Veneros metalas), geležis (Marso metalas), alavas (Jupiterio metalas), gyvsidabris (Merkurijaus metalas) ir švinas (Saturno metalas). Taip pat dažnai kartojama legenda, kad liejant senuosius Tibeto skambančius dubenis būtinai būdavo įmaišoma dangiškosios geležies – Himalajų kalnuose surinktų meteoritų medžiagos. Šiuos pasakojimus galit išgirsti iš Katmandu gatvės prekeivių bei perskaityti interneto platybėse. Užtat nepaliečiams, tokie pasakojimai sukelia juoką.

Mistinis ryšys su dangaus kūnais skambantiems dubenims suteikia ezoterinės galios, tačiau ar tikrai namuose laikomas gyvsidabrio turintis daiktas galėtų pastiprinti sveikatą? Toks klausimas kilo ne vienam šių instrumentų tyrinėtojui. Vienas entuziastas atrinko 200 tikrai autentiškų senųjų skambančių dubenų iš plataus Himalajų regiono ir atliko jų sudėties tyrimą. Lydinio sudėtis buvo tiriama dviem skirtingais metodais – rentgeno spinduliuote bei archeologų naudojamais laboratoriniais tyrimais. Abiem metodais gautos tokios pačios išvados – senieji skambantys dubenys pagaminti iš vadinamojo „varpų metalo“. Tai ilgus amžius visame pasaulyje, skirtingose kultūrose varpų bei gongų gamybai naudotas vario ir alavo lydinys – maždaug 80% vario ir 20% alavo. Tokios sudėties metalas skamba visų geriausiai. Daugiau primaišytų metalų anaiptol nereiškia švaresnio ar stipresnio garso. Masiškai gamyklose liejamuose pigiausiose dubenyse būna naudojamas daug priemaišų turintis metalų lydinys ir tai anaiptol nesuteikia didesnės kokybės – kaip tik tokių dubenų garsas būna lėkštas ir duslus.

Skambančiųjų dubenų gamyba nuo seno buvo meistrystės ir patyrimo reikalaujantis amatas. Jų gamyba niekada neužsiėmė šamanai, vienuoliai ar kiti dvasiniai lyderiai – tai buvo amatininkų darbas. Todėl legendos apie į lydinį pridedamas dervas ar kitus magiškus elementus neturi jokio pagrindo. Geram dubeniui pagaminti reikalingi ne ritualai ar ezoteriniai priedai, o aukšto lygio meistrystė.

Legenda apie septynis metalus yra sukurta specialiai vakariečiams, kurie yra linkę mistifikuoti Azijos kultūrą. Platus šio mito paplitimas lėmė pasiūlos atsiradimą – Nepalo verslininkai ėmė gaminti tokius skambančius dubenis, kokių ieško daugelis klientų iš Europos ar Jungtinių Amerikos Valstijų. Katmandu galite rasti manufaktūrų, kurios turi sertifikatus, kad jų gaminamuose skambančiuose dubenyse išties yra visi septyni astrologiniai metalai. Verta nepamiršti, kad pirmiau atsirado legenda apie mistišką lydinio sudėtį, o tik po to imta iš jo gaminti skambančius dubenis. 
 
Mūsų turimus skambančius dubenis rasite čia>>>